Nuo ateinančių mokslo metų pirmą kartą bus pradėta įgyvendinti nauja mokymo programa – probleminis mokymas. Pagal šią programą mokysis medicinos ir slaugos fakultetų būsimi pirmakursiai. Apie tai mums sutiko papasakoti projekto“Probleminio mokymosi sistemos įdiegimas KMU“ vadovas Linas Leonas.

Nauja didaktikos kryptis

Daugelyje Vakarų universitetų XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje probleminis

mokymasis traktuojamas kaip nauja didaktikos kryptis arba kaip iššūkis tradicinei studijų

sistemai. Kai kurie Vakarų mokslininkai probleminį mokymąsi įvardija kaip metodą, labiausiai atitinkantį modernaus medicininio ugdymo tikslus. „Probleminis mokymasis – tai tokia studijų strategija, kuri įtraukia studentus į konfrontaciją su problemomis, stimuliuojančiomis jų mokymąsi; tai mokymas, kada darbo rezultatas yra problemos suvokimas ir jos sprendimas“,- kalbėjo projekto vadovas L.Leonas.

 Diegiant probleminio mokymosi sistemą į tradicines studijų sistemas, sandūros problemų gali sukelti dėstytojo, atliekančio kuratoriaus funkcijas, ir tradicinio dėstytojo veiklos principai. Į studentą orientuotas mokymas sąlygoja sandūrą tarp tradicinio požiūrio, kuris pabrėžia studento priklausymą nuo dėstytojo, kaip informacijos šaltinio, ir modernaus, teikiančio didelę reikšmę studento laisvei pasirenkant ugdymo turinį bei atsakomybei už savo mokymąsi.

Šis mokymo metodas yra taikomas beveik visuose Europos universitetuose, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados McMaster universitete, kuris buvo pirmasis medicinos universitetas su probleminio mokymosi programa, taip pat ekonomiškai išsivysčiusiose Rytų šalyse.

Idėja kilo seniai

                      Idėja įdiegti probleminį mokymą Kauno Medicinos Universitete kilo jau seniai, 1998-2002 metais,  kai studijų prorektoriumi tada dar buvo dabartinis KMU rektorius prof. R. Žaliūnas. Keletą metų  studijų centro administracija ir dėstytojai važinėjo po įvairius universitetus, kur ši programa buvo sėkmingai vykdoma. Buvęs studijų prorektorius prof. hab. dr. Ž.Padaiga apsilankė Ženevos universitete Šveicarijoje. Iš kur sėmėsi patirties naujai studijų formai. KMU labai artimai bendrauja su šiuo universitetu. Kadangi ši mintis buvo gvildenama ilgą laiką, todėl atsiradus struktūriniams fondams, Kauno Medicinos Universitetas parašė probleminio mokymo projektą.

Reikia keisti studijų programos struktūrą                

                      Įgyvendinant šį projektą, neišvengiamai susiduriama su problemomis. Kadangi probleminio mokymo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl reikalingi pertvarkymai studijų programos struktūroje. Pačios programos nesikeičia, keičiasi tik jų struktūra. Ikiklinikinėse disciplinose mokomasi moduliais, vyksta įvairūs organizaciniai bei administraciniai pakeitimai, reikalaujantys didelio pasirengimo. Tačiau, kai kurių dėstytojų pasyvumas, nedalyvavimas seminaruose bei užsiėmimuose, palieka juos nežinioje. Žinoma, yra dėstytojų, kurie su dideliu ūpu domisi programos eiga, noriai dalyvauja diskusijose.

          Dėstytojai buvo specialiai ruošiami naujam mokymo principui. Studijų centro administracija, ekspertai iš studijų vystymo ir tyrimų centro Ženevos universiteto vedė seminarus. Taip pat dėstytojo edukacinės kompetencijos centras skaitė jiems paskaitas. Seminarai vyko dviem etapais: iš teorinių ir praktinių dalių. Praktinės dalies metu grupėse dėstytojai patys kėlė problemas, bandė jas spręsti, imitavo studentus ir dėstytojus.

Pagrindiniai tikslai

Pagrindiniai probleminio mokymo tikslai – tai atgaminamų ir panaudojamų pagrindinių

žinių įgijimas, profesionalios veiklos įgūdžiai ir savimokos įgūdžiai. Kuo naudinga ši programa, klausėme L.Leono: „ši programa sudaro galimybę studentams įgyti tvirtų žinių ir gebėjimą jas kūrybiškai taikyti. Moko pažinimo metodų ir mokslinio mąstymo. Padeda įgyti kūrybinės veiklos patyrimo bruožų, išmokti operacijų”, – teigė projekto vadovas Linas Leonas.