Valstybei svarstant galimybę jaunus medicinos specialistus įstatymiškai  priversti pasilikti Lietuvoje, nepasitenkinimo banga nuvilnijo ne tik tarp jau esamų rezidentų, tačiau ir tarp medicinos studentų.  Nors Lietuvos periferijos ligoninėse iš tiesų trūksta medicinos specialistų, jauni medikai nesutinka su nelygybe: jei ketinate versti atidirbti medikus, priverskite atidirbti ir kitų specialybių specialistus. Priversti? Skamba taip, tarsi negyventume XXI amžiuje.

Neturi jokių socialinių garantijų

Pasikalbėjus su rezidentais, kurie dirba Lietuvoje, paaiškėja, jog išsvajotoji specialybė, kuriai mokomasi ne ketverius ir ne šešerius metus, gerokai apkarsta jau aštuntųjų mokslo metų (pirmieji rezidentūros metai) pradžioje. Mat paaiškėja, jog ligos, nėštumo atveju iš darbo-mokslo įstaigos (šiuo atveju, universiteto) negalima tikėtis jokių socialinių garantijų. „Šiuo metu mano gaunama stipendija-884 litai, mano vyro antrųjų metų rezidento- tokia pati. Nors esame susituokę, bet studijuojame skirtinguose miestuose, tad abu nuomojamės kambarėlius šeimininkų butuose. Maistui, atmetus nuomą, transporto bei telefono išlaidas, man lieka apie 250 litų, apie drabužius ar kosmetiką jau nekalbu. Nevartoju jokių vitaminų, susirgusi kreipiuosi į savo tėvus pagalbos, nes neturiu sąlygų nusipirkti medikamentų. Labiausiai bijau susirgti rimčiau, nes tuo atveju negaučiau jokios kompensacijos, mano studijos būtų atidėtos, o jei išeičiau vaikelio auginimo atostogų,iš viso negaučiau net stipendijos“,- beveik verkdama kalbėjo antrųjų metų rezidentė Eglė.

Gydytojai rezidentai nemoka jokių socialinių įmokų, o rezidentūros laikas jiems neįskaičiuojamas į darbo stažą. Natūraliai kyla klausimas: tai kodėl stebimės dėl rezidentų emigracijos?

Estijos rezidentų netenkina 2500lt

Su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos, tačiau ir Lenkijos, Latvijos bei Estijos gydytojai rezidentai. Tačiau Estijoje dabartinė rezidento stipendija- 2500lt. Gaudami ir tokią, lietuvių akimis, nemažą stipendiją, Estijos rezidentai reikalauja ne menkesnio nei du tūkstančiai eurų per mėnesį atlyginimo. Palyginimui: Vokietijos rezidentai turi visas socialines garantijas, gauna 1900 eurų per mėnesį, tačiau dažnai renkasi Skandinavijos šalių ligonines. 

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,2 tūkstančio gydytojų rezidentų, dirbančių universitetinėse ligoninėse Vilniuje bei Kaune. Taigi, turime daugiau nei tūkstantį socialiai pažeidžiamų darbingiausio amžiaus (24-32 metų) žmonių. Nejau jie prastesni už Vokietijos ar Estijos kolegas?

Rezidentai kreipėsi į valdžią

Rezidentų kreipimesi rašoma: „Neturime jokių socialinių garantijų, nemokame socialinio draudimo įmokų, negauname kompensacijų ligų atvejais, esant nėštumui ar motinystės bei tėvystės atostogų metu. Po šešerių metų aukštojo mokslo studijų bei vienerių metų medicinos internatūros stojame į rezidentūrą ir dar šešerius metus negauname jokių valstybės garantuojamų pašalpų ar kompensacijų. Stipendijos dydis yra neadekvatus gautam septynerių metų išsilavinimui“.

Dar viena kreipimesi akcentuota problema yra ta, kad gydytojo rezidento vadovas yra universiteto dėstytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje, kurį skiria rektorius savo įsakymu. Rezidentas privalo raštu suderinti kiekvieną savo veiksmą su darbo vadovu, bet vadovas realiai negali stebėti ir patvirtinti visų rezidento veiksmų. Taip yra todėl, kad vadovas yra tik vienos srities specialistas, todėl jis negali prisiimti atsakomybės rezidentui studijuojant kitų medicinos sričių cikluose. Be to, rezidentas įvairius ciklus atlieka keliose rezidentūros bazėse, todėl neįmanoma su rezidento vadovu derinti visų savo veiksmų. Kreipimesi taip pat pažymima, jog dabar egzistuojanti sistema yra nereali, ji labai didina gydytojo rezidento, jo darbą koordinuojančio gydytojo ir rezidento vadovo teisinį pažeidžiamumą.

Sudaryta darbo grupė

Po gydytojų rezidentų kreipimosi,  prie Seimo sveikatos reikalų komiteto įsteigta speciali komisija rezidentų problemų sprendimui. Komitetas buvo surengęs pasitarimą kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Kauno medicinos universiteto, Mykolo Romerio universiteto deleguotais atstovais. Pagal naujienų portalą www.valstybes.lt, šis komitetas nusprendė trumpinti internatūros studijas, integruojant internatūrą į vientisąsias studijas; numatyti gydytojų rezidentų stipendijų indeksavimą; užtikrinti gydytojų rezidentų (privalomą) įdarbinimą gydytojais asistentais rezidentūros metu; reglamentuoti galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigai (būsimam darbdaviui) papildomai finansuoti gydytoją rezidentą, kuris sutinka po studijų dirbti toje įstaigoje; sukurti paskolų suteikimo gydytojams rezidentams sistemą; tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius sutarčių su gydytojais rezidentais sudarymą: sutartyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog gydytojas rezidentas, kurio studijas papildomai finansuotų valstybė, baigęs rezidentūros studijas, įsipareigotų tam tikrą laikotarpį dirbti konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šių tikslų įgyvendinimui pasitarimo dalyviai nutarė inicijuoti tarpžinybinės darbo grupės sudarymą. Darbo grupei pavesta iki 2007 m. liepos 1 d. išnagrinėti gydytojų rengimo problemas, pateikti pasiūlymus Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl teisės aktų tobulinimo ir parengti bei pateikti Komitetui siūlomų keisti teisės aktų projektus.

Ar planai taps darbais?

Justina Stučinskaitė